Labai nuoširdžiai tikiuosi, kad Jūs džiaugiatės pavasariu ir po pamokų traukiat į parkus ir ledaines, mėgautis pirmaisiais Pavasarinės saulutės spinduliais.
Aš išgyvenu patį sunkiausią laikotarpį Savo Gyvenime. Ir ne pavasarinė depresija, ne nelaiminga meilė, ne vakarėlių stoką ir ne savigrauža tai sukėlė. Tiesiog susidūriau su problemom. Žemiškom ir milžiniškom. Per sunkiom Mano pečiams.
Taip norisi patikėti, kad viskas bus gerai, kad tai baigsis, vėl reikalai grįš į savo vėžes ir tuo pačiu taip nesinori sau meluoti, suteikti kažkokios durnos vilties... Apskritai, nekenčiu vilties, noriu ŽINOJIMO.
O kol kas tegaliu sėdėt Jos kambario tarpduryje ir verkt balsu, kol nieko nėra namuose. Kur visi Tavo mažieji angelėliai sklando, kai Tau jų taip reikia?...
Ir sakydama, kad Man reikia kažko, kas supurtytų Mano Gyvenimą, Aš tikrai ne tai turėjau omeny.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą