Šįvakar jau jaučiuosi persisotinusi to perdėtai gero gyvenimo, kai, atrodo, užtenka vien užsimerkus pagalvot, o vos atmerkus akis jau matai tai, kas ką tik dar buvo tik mintys ir norai. Todėl spjaunu į veidą tam gėriui ir degraduoju. Galiu leist Sau tokią prabangą. Padegraduot.
Noriu greito maisto. DAUG ir LABAI daug. Bigmakų, gruzdintų bulvyčių su grietinės padažu, vištienos gabaliukų ir maišo čipsų, eklerų ir cup cake'ų, spraito jūros ir čili riešutų kibiro, dar guminukų kalno ir "dasimušimui" - joint'uko. Nors ir nevisiškai šito nusipelniau.
Mėgstu tokius juodai nuodėmingus vakarus. Kai ryte norisi verkt dėl to, ką padarei aną naktį, nes atrodai kraupiai, jautiesi dar kraupiau. Bet... akimirka laimės verta tragiškiausios baigties!
Šiandien - ėsti, rytoj - liuobti. Ir tegul nušauna Mane visos tos, niekad neleidžiančios sau nusidėti. Aš nuodėmingoji. Kaip Kalifornija. Ir, jofana, vieną dieną Aš ten kraustysiuos.
Būsiu Henko Mūdžio Sielos sesuo. Rašytoja lėbautoja, nevengianti prisiliuobt ir pasidulkint su prašalaičiais. Dvasinė bedugnė yra pati ta vieta, kur noris pabuvot.
O Kalėdoms, prašyčiau, spausdinimo mašinėlę duokit. Ačiū.
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą