2010 m. lapkričio 13 d., šeštadienis

Haven't forgotten My way home !






Sveikos Mielosios ir, galbūt, vienas kitas Mielasis !


Aš Jūsų taaaaip LABAI pasiilgau, kad nebetveriu savam kaily !

Gyvenimas, deja, nebeteka įprasta vaga, bet, kaip sakoma, pati kalta, kad nekalta ! Įdėjau nemažai pastangų, kad permainų vėjas kaip reikiant sujauktų Manuosius puslapius - dabar prireiks maždaug triskart tiek pastangų, kad viskas grįžtų į savas vietas. Ir tai yra jau ne užgaida, o būtinybė, antraip pamiršiu ne tik, kaip džiaugtis ir mėgautis, bet ir apskritai, kaip normaliai gyventi !

Trumpai apie pokyčius. Kaip žinia, buvau pradėjusi dirbti. Būtasis laikas - jau mečiau. Kodėl? Nes dirbti yra ne Man !!! Toks jau gyvenimas, yra rūšis moterų, kurios skirtos toli gražu ne darbui, o... Meilei. Meilei Sau :)) Aš viena iš jų. Bet, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - dabar Mano banko sąskaita tikrai neišgyvena sunkių laikų ir vos tik baigsiu atsigavimo ir lėbavimo maratoną lėksiu kaip reikiant prasinešti per parduotuves. Dar vienas pliusas - susipažinau su puikiais žmonėmis, kuriuos bus tikrai nuostabu prisiminti ir kartkartėmis sutikti. Ir, aišku, neįkainojamas dalykas - Gyvenimiška patirtis !

Dar štai kas - niekam ne paslaptis, kad Aš toli gražu niekad nebuvau santykių žmogus. Ir vėlgi - būtasis laikas, nes nuo šiol Mano pagrindinis tikslas - tai pakeisti. Galbūt tai, kaip ir darbas, tetruks vos mėnesį ir galiausiai su trenksmu viską mesiu, pareikšiu, kad tai tiesiog NE MAN ir eilinį kartą pulsiu rebilituotis tik Man vienai suprantamais metodais. Galbūt, o galbūt ir ne. One way or another - dabar Aš santykių puoselėtoja, Meilės deivė, besiaukojanti dėl žmogaus, kuris, atvirai kalbant, laabai varrrrgu ar to vertas. Na, bet pabandykim gi nors kartą !

Pabandykim savaitgalis iš savaitgalio prie baro flirtuoti su tuo pačiu vyru, diena iš dienos bučiuoti tas pačias lūpas, girdėti tą patį balsą, pasipasakoti tai pačiai būtybei, nuolat sulaukti padrąsinančių žvilgsnių iš tų pačių akių ir būti apkabinamai vis tų pačių rankų. Kol kas didžiausias Mano pastebėtas santykių pliusas - Tu visada turi į ką kreiptis. Ir nesvarbu, ar norisi tiesiog audringai pasidulkint ir kažkur išliet energijos perteklių, ar tylint pasivaikščioti tarp parkų medžių susikibus už rankų, ar smagiai juoktis žiūrint kokią nors pigią holivudinę komediją apie meilę, besibaigiančią vestuvėmis, kai pabaigoje abu gali šyptelt tardami: "Mums taip nenutiks..." :) Nes tikrai nenutiks.
Puoselėjant santykius norom nenorom, į dienos šviesą vis išlenda įvairūs ateities planai, nuomonių neatitikimai ir panašūs dalykai, kurių verčiau net nereikia aptarinėti, nes jie tik paankstina santykių pabaigą.

- Nevesiu anksčiau, nei trisdešimties.
- Netekėsiu vėliau, nei dvidešimt penkerių.

- Nieku gyvu nevyksiu gyventi svetur.
- Nė už ką nepasiliksiu pūti čia.

- Įsivaikinsiu bent keturis skirtingų tautybių, rasių vaikučius.
- Mano žmona pagimdys Man bent du sūnus.

Ir po visų pokalbių, kurių niekados nereikia pradėti, norisi surėkt "užsičiaupk ir primink Man, dėl ko Aš su Tavim". Laimei, dažniausiai to nereikia išrėkti - suprantama be žodžių.
"Santykiuose visada vienas myli labiau" - SVARBIAUSIAS dalykas - netapti tuo iš "labiau" dalies.

Blog'e - remontas remontas remontas. Niekaip neįsikuriu čia taip, kad būtų jauku ! Gal kaip nors greitu metu...

O kaip Jūs, pupuliai?! Ar viskas tvarkoj? :))

Bitchy Blue. ;**

1 komentaras: