Pagaliau išsimiegojau po beveik parą trukusio maratono. Vienu prisėdimu (prigulimu?) perskaičiau baisiausiai suintrigavusią knygą. Sandra Brown "Šalčio faktorius". Tikrai rekomenduoju paskaityt, nes mažo miestelio nuodėmės ir intrigos įtraukia, o subtiliai gašlios sekso scenos pagyvina šiaip jau visai įtemptą siužetą.
Ir Mano naujas egzistencijos šūkis - Rytojus gali palaukti. Iš tiesų, tai Aš dabar ištirpus kažkur rožinėj migloj, kur galbūt tik Man vienai ir gera.
Šiąnakt visai netyčia prabudau ir kažkaip šmėstelėjo mintis, kad būtų tiesiog tobula dabar apsirengti ir išeiti pasivaikščioti. Maždaug 2 valandą nakties. Žinoma, Aš to nepadariau. Pati nebūčiau supratusi Savęs, jei iš tiesų būčiau taip pasielgusi, antravertus - galbūt pats metas įkvėpti Savo būčiai šiek tiek sveiko spontaniškumo, o ne to tokio, verčiančio rautis plaukus kitą rytą, klausiant Savęs "Ką, po velnių, Tu padarei?". Nors jau senokai nebeuždavinėju Sau tokių klausimų - bent jau garsiai - šita baimė vis dar gyva kažkur Manyje.
aj, velniop viską.
Pasilinksminkit, Mielieji ;**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą