Panašu, kad šiemet labai jau narsiai pasiryžau sumušti visus nelankomumo rekordus ir kartui bei visiems laikams likti neprilygstama dar vienoj Gyvenimo srityje. Apmaudu, kad visos tokios sritys - šimtaprocentinės šūdmalystės, už kurias medalio niekad negausi. Na, kaip ten bebūtų - priežastis rimta. Kiek tik begali būt rimtos Mano nelankomumo priežastys.
Sunki naktelė buvo - žandikaulį skaudėjo be proto ir miegas pasitaikė tiesiog extra šūdinas, jaučiuosi lyg nemiegojusi iš viso. Tie siūlai gerklėj vimdo be perstojo ir jau negaliu susiturėt, kaip laukiu rytdienos. Greičiau juos išimtų. Fuj fuj fuj, kaip bjauru.
Ką tik nusilaužiau dar vieną nagą. Aj ir velniop juos - nusikirpsiu visus iki vieno. Nors ne. Koks skirtumas, vis tiek nėra gyvenimo kol kas. Prieš 15min. į galvą šovė geniali mintis tiesiog, panorau pažiūrėt vieną tobulą filmą "Jei šios sienos prabiltų", bet, deja, nerandu dvd, kuris tikriausiai yra palaidotas žurnalų ir kompaktų Evereste, sukrautam svetainėj prie teliko.
Nepaisant to, kad šiandien totaliai nėra Gyvenimo - Mano plaukai atrodo kaip nustipusio žvėriuko kailis, žandikaulis ištinęs kaip 24/7 besidarbuojančios naktinės plaštakės, Aš vilkiu sportinę aprangą, tarytum ją kadanors vartočiau pagal paskirtį, tačiau aviu aukštakulnius. Kokiu nors stebuklingu būdu juk reikia pasikelti Sau nuotaiką. Tiesa, kartą jau mėginau vykdyt nuotaikos gerinimo programą, deja, nelabai sėkmingai. Pusryčiams pasišoviau suvalgyt "Olialia Cola" skonio sūrelį, kuris buvo tikrai extra šlykštus, bet jofana, Man patiko jo įpakavimas ir forma. Pasaulio pabaiga - Vergovė - pasirašau valgyt didžiausias šlykštynes, jei tik jos gražiai įpakuotos.
Geriausia draugė. Prie butelio ;**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą