Pradžiai reikėtų paminėti, kad 100tadienis pagaliau praėjo. Praėjo taip, kaip nė nesitikėjau, kad praeis. Dabar jau nebesigailiu nei į vaidinimą sukištų tūkstančių litų, nei raudonųjų kilimų, nei visų kitų pižoniškų detalių, nes jos tą nuostabią šventę pavertė absoliučiai neprilygstama. VISKAS buvo tiesiog tobula. Tobuliau jau tiesiog nebegalėjo būti.
Tačiau taip galiu pasakyt tik apie oficialią renginio dalį, mat afteryje pagaliau atsiskleidė tikrosios mokyklos aktualijos. Kaip pastaruoju metu itin pamėgau sakyt - "Gossip Girl" gerokai nublanksta, kai palygini su tuo, kas dedasi pas mus. Ir nė kiek neperspaudžiu.
Na, per tą nelemtą vakarėlį, praradau nemažai nekaltybių. Visų pirma, apsilankiau "Pramogų Banke", kuriam šiaip jau buvau žadėjus Sau nesilankyt, bet juk nebuvo kitos išeities - jis buvo išnuomotas Afteriui, o ten nepasirodyt Aš jau tiesiog fiziškai negalėjau. Vos įžengus ten ex-draugutė pasitiko su skambiausia fraze "Tu paskutinė šli****" (Deja, netiesa - Aš esu Queen Bitch), o vakarėlio eigoje tapo tiesiog nebepakeliama aplink girdėti vien tik apkalbas. Jei matai besikalbančią grupelę žmonių, tai jau net nebeabejoji - tikrai kažką apkalbinėja, dalinasi "įspūdžiais", o jeigu dar kuris nors vienas rodo savo mobilujį, tai būk tikras - jau nufotografavo kažką bevemiantį vestibiulyje ar besiglamžantį dance floor'e. Negaliu sakyt, kad tai apgailėtina, nes, po velnių, taip nėra. Man net savotiškai patinka.
Į klausimą "kodėl nusiavei aukštakulnius?" Aš bent tris kartus atsakiau "šįvakar renkuosi kojas, o ne batus". Mat prieš vakarėlį eidama iš mašinos pas G, tuo keliuku, padengtu grublėtu ledu, Aš bent milijoną kartų pakartojau "pagimdyti yra lengviau, nei su heels'ais pereiti per tokį grublėtą ledą". Manieji buvo išties aukšti, po velnių.
Žmonės šitiek priliuobė, kad akimirkom Man jau ėmė rodytis, jog esu ne mokyklos šimtadienio vakarėlyje, o mėnulio jūreivių suvažiavime - visi buvo šitokiam kosmose, kad nerandu žodžių jam apsakyt. 12tokų bičų komentarai "Ak, kaip elegantiškai Tu atrodai, kai rūkai" buvo tiesiog nepakeliamai juokingi, tačiau kai vienas jų ėmė nešiot Mane ant rankų, visi juokai kaip mat išgaravo.
Iš tiesų, tai to vakarėlio metu užgimė naujas Mano ka(ra)liškos išminties perlas - "Draugą ne nelaimėj, o tūse pažinsi".
Nuovargis, alkoholis, stresas, visa tai yra lėmėjai to, kad Aš nebeatlaikiau įtampos ir pratrūkau. Žinoma, kaip tikrai Queen Bitch ir pridera - ne prie visų akių, o kaip dažniausiai ir būna - jau įsėdus į taxi. Dar nespėjus nė saugos diržo prisisegti pareiškiau vairuotojui, kad rūkysiu automobilyje, o kadangi sulig tais žodžiais puoliau į isterišką juoką pro ašaras, jis nieko Man ir neatsakė. Kelias nuo centro iki Mano karalystės - ganėtinai tolimas, apie 15 minučių kelio, per jas spėjau taksistui įvaryt kultūrinį šoką. Nes Aš verkiau, juokiausi, keikiausi ir rūkiau, apgailestavau, kad neturiu pasiėmusi Savo fleškutės , pripildytos Torres 10, nes ją paprastai palieku didelėj rankinėj.
Rytas buvo vienas sunkiausių gyvenime, nes nepaisant fakto, jog namo grįžau tik 5 ryto, atsibudau 9, pamiegojusi tik kelias apgailėtinai trumpas valandas. Bet M sakė, kad atrodau labai pailsėjusi ir atsigavusi, tūsas išėjo labai į naudą, tačiau matosi, kad vakar ne pieną gėriau.
Haven't forgotten My way Home ;**
Bitchy Blue.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą