2010 m. sausio 19 d., antradienis

Vis nepasveikstu...


Dievinu turėti laiko. Nesuskaičiuojamas galybes laiko. Neskubant keltis iš lovos, lėtai šukuotis ką tik išdžiovintus plaukus, kelis kartus persilakuoti nagus, nes niekaip nepavyksta apsispręsti, kokios spalvos norisi. Turėdama laiko perskaitau seniai į lentynas sukištas knygas ir tuomet imu gailėtis, kad anksčiau neatradau valandėlės toms neįtikėtino nuostabumo istorijoms.

O šįryt Mane pažadino paštininko durų skambutis! Kai pamačiau tą dėžę, maniau širdis sustos iš susijaudinimo! Deja, siuntinukas buvo skirtas ne Man, o Mano Mažylei - Elegijai Lacrimosai. Žavioji Draugė Luci atsiuntė kalėdinę dovanėlę, o kadangi paštas tikrai nėra pati punktualiausia tarnyba, matom, kada gavom... Dailutis Kalėdų Senelio kostiumas! Lauksim kitų kalėdų, sekančios progos pasipuošti.

O štai dėl Savojo siuntinuko Aš jau imu nerimauti ir mažumėlę gailiuosi, kad vėliausi į tą nelemtą avantiūrą. Na, bet kas nerizikuoja - negeria šampano. O jį šį šeštadienį Aš tikrai gersiu!


Kol kas baigiu Savo svaičiojimus apie šampaną ir grįžtu prie marcipanų aromato arbatėlės gurknojimo. Peršalimas Manęs vis dar nepalieka Ramybėje.


P.S. Niekas kitas taip gerai neprimena gerklės skausmo kaip paskubomis, persisvėrus pro langą, surūkyta cigaretė. Maža estetikos tokiame rūkyme, tad atsisakau šios Savo seksualios vergovės neribotam laikui.

Skambant nuodėmingiausiai Kalei - Courtney Love.
Bitchy Blue.

1 komentaras: