Tiesiog mirtina.
Šiandien Aš netekau dar vienos draugės. Man lyg ir norėtųsi pasakyti "Toks Gyvenimas", bet labiau norisi rėkt "nu naxuj, už ką Man?!". Per šiuos metus per daug praradimų. O dėl šitos nelemtos priežasties - ypač. Bičai. Nebegaliu ištvert. Nekenčiu rimtų, perdėtai rimtų santykių tokiam amžiuj, kokio esu Aš. (sakykim, iki 30ies metų yra per anksti super turbo rimtiems santykiams) Jau negana, kad pradėjusios tuos savo perdėtai rimtus santykius jūs vagiat laiką iš chebros, Meilės, negana, kad vagiat jį iš šėlsmo naktų ir nuodėmingųjų draugužių valandėlių, tai dar imat vogti jį ir iš Savęs. Tada naktys, kai liuobdavom Džeką, Martinį ir kitus bičiulius iškeičiamos į ramius mergaitiškus pasisėdėjimus, kai mylimasis - brangiausiasis - vienintelis būna užsiėmęs ir negali būt su Savo nuostabiąja. Ir drauges, kurios toli gražu nėra tos vedusios moters gyvenimą gyvenančios mažulės, tai siaubingai užkruša. Nes Mes norim šėlt. Norim liuobt, kol visko bus per daug, o ne kept pyragus ir gurkšnot vyniuką. Žinoma, visko Gyvenime reikia. Bet tik ne kiekvieną penktadienį paskirti šitokiems jaukiems pabuvimams. Aš visad pirmenybę teikiau, teikiu ir teiksiu šėlsmams, kai ryte gali verkt prisiminus (arba ne) Savo nuotykius ir eilinį kartą pagalvoji, kad jau greit galėsi išsitatuiruoti Savo Gyvenimo credo.
I have no control.
Taigi, šiandien dar viena. Iš pradžių, kaip visada, buvo tipinės frazės kaip "tarp mūsų nieko nebus, jis man net nepatinka", "ką Tu, niekada niekada niekada". Vėliau prasidėjo "Aš jo norėčiau vien todėl, kad visos jo nori, o Aš viena turėčiau", "Aš jį pakabinau ir dabar jis tik Mano". Bet neigimo stadijos šešėlis vis dar juntamas. O Mano nuojauta yra neužmušama ir Aš viską jau iš anksto, kaip visada, žinau, todėl šiandien sudaryta sutartis.
Šią vasarą važiuosim į Juodkrantę anktį prie jūros išgert po bonką verdžio ir stato ta, kuri laimi lažybas. O lažybas laimėsiu Aš.
Šiandien per ilgąją su EKP dainavom (baubėm?!) I don't wanna miss a thing ir akimirkai buvau patikėjusi, kad grįžo toji, Mano Brangioji. Bet tik akimirkai, nes paskui vėl viskas iš naujo, tik viskas kitaip... O šventas vaikiškas naivume, kada Aš pasimokysiu...
Šiandien labai rimtai apsvarsčiau, kad, jofana, Man nereikia jokių saldžialiežuvių bernelių ir jokių Meilės-seilės istorijų. Man reikia tik kokio nors patrauklaus, karšto bičo laukiniams pasidulkinimams be įsipareigojimų. Ir būtinai patikimo. Tokio, kuriam tai taip pat būtų tik gyvuliškų instinktų tenkinimas - seksas tai tik seksas. O ne mylėjimasis. Ir jokių bernelių, su kuriais permiegojus imtų sklandyt kalbos "Ėj, o tu žinai, Aš miegojau su TA. Mhm, TA".
Bitchy Blue.
You go down the longest road to nowhere...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą